Epilepsija – tai lėtinė patologinė būklė, pasireiškianti besikartojančiais savaiminiais epilepsijos priepuoliais. Tai viena iš dažniausių vaikų neurologinių ligų. Įvairių autorių duomenimis, kiekvienais metais naujai epilepsija suserga nuo 43 iki 82 vaikų iš 100 tūkst. Didžiausias pirminis sergamumas epilepsija yra tarp kūdikių ir ankstyvo ikimokyklinio amžiaus vaikų. Vėliau palaipsniui pirminis sergamumas mažėja. Epilepsija sutrikdo ne tik paciento, bet ir visos šeimos gyvenimą. Kai šia liga serga vaikas, o ypač paauglys, labiausiai pažeidžiama psichikos sveikata. Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, galima išvengti visų sveikatą žalojančių pasekmių. Paprastai savo pastebėjimais ir įtarimais, kad galbūt jų vaikai serga epilepsija, tėvai pirmiausia pasidalija su šeimos gydytojais. Todėl labai svarbu, kad jie mokėtų pažinti šią ligą, galėtų patarti tėvams ir laiku nusiųsti jaunuosius pacientus pas neurologą.

Epilepsijos paplitimas vaikystėje. Jos priežastys

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, epilepsijos paplitimas vaikų amžiuje svyruoja nuo 3,2 iki 8,8 vienam tūkst. vaikų. Vienintelį bet kokios kilmės epilepsijos priepuolį per savo gyvenimą patiria apie 5 proc. visų žmonių.

Epilepsijos priežastys įvairios. Tai galvos smegenų traumos, augliai, perinatalinė patologija, infekcijos, metaboliniai sutrikimai, paveldimumas ir kitos. Apie 60–70 proc. epilepsijos priežasčių nenustatyta.

Epilepsijos diagnostika

Diagnozuojant epilepsiją labai svarbu yra atpažinti epilepsijos priepuolį ir nustatyti jo rūšį. Nedažnai tenka pačiam gydytojui matyti priepuolį, todėl išsami anamnezė turi esminę reikšmę diagnozuojant epilepsiją. Atidus ir tikslingas anamnezės išaiškinimas bei ligonio klinikinis ištyrimas yra labai svarbūs – 80–85 proc. atvejų tai padeda tiksliai nustatyti diagnozę. Išsamus buvusio priepuolio apibūdinimas yra svarbi epilepsijos priepuolio atpažinimo ir jo rūšies nustatymo sąlyga. Visi kiti papildomi tyrimų duomenys, gauti periodu tarp priepuolių, neatstoja informacijos apie priepuolio kliniką. Aiškinantis anamnezę, reikia stengtis kruopščiai išsiaiškinti priepuolio kliniką, sąmonės būklę priepuolio metu, židiniškumo požymius, priepuolio trukmę bei kitus gretutinius simptomus.

Epilepsijos diagnozei nustatyti būtinos dvi sąlygos:

• priepuoliai turi būti savaiminiai, neprovokuojami jokių išorinių veiksnių;

• turi būti ne mažiau nei 2 epilepsijos priepuoliai.

Epilepsijos priepuolis – tai simptomas, kuriuo pasireiškia liga.Priepuolio rūšis rodo vietą galvos smegenyse, kurioje patologinis iškrūvis kilo, ir kaip jis plito. Nustačius epilepsijos priepuolio rūšį, galima lengviau parinkti vaistus. Dažnesni yra židininiai priepuoliai – jie sudaro per 60 proc. visos epilepsijos atvejų.

Tik įvertinus epilepsijos priepuolių kliniką, etiologiją, jų pobūdį, ligonio amžių, somatinę būklę bei atlikus kruopštų neurologinį ištyrimą, vizualinius galvos smegenų tyrimus ir elektroencefalogramą (EEG), nustatoma diagnozė.

Epilepsijos gydymas

Toks išsamus tyrimas reikalingas todėl, kad epilepsija gydoma yra ilgai – metų metus, o pavieniais atvejais – net visą gyvenimą. Pagrindinis gydymo tikslas – gyvenimas be priepuolių. Epilepsijos gydymas yra simptominis, t.y. epilepsijos priepuolių mažinimas iki visiško jų išnykimo. Paskutiniaisiais metais nustatytas epilepsijos priepuolio kilimo, išplitimo ir nuslopinimo mechanizmas, todėl galima tiksliau parinkti vaistą nuo epilepsijos. Epilepsijos priepuolio vystymosi mechanizmą palaiko neuronų tarpmembraninių jonų kanalų būklė bei receptorius veikiantys neurotransmiteriai. Na+ ir Ca2+ jonų kanalų laidumo sutrikimai sukelia dirginimo pradžią ir palaiko priepuolio aktyvumą bei plitimą. K+ kanalų laidumas slopina neuronų generuojamus iškrūvius. Epilepsijos priepuolio mechanizme pagrindiniai neurotransmiteriai yra gama amino sviesto rūgštis (GASR), kuri pasižymi slopinamuoju poveikiu, ir aminorūgštis glutamatas, veikiantis dirginamai.

Pirmieji vaistai nuo epilepsijos buvo bromidai. Vėliau atrastas ir 1912 m. epilepsijai gydyti pradėtas vartoti fenobarbitalis. Jis vartojamas dar ir dabar. Vaikų neurologijos praktikoje fenobarbitaliu gydomos kai kurios naujagimių ir kūdikių epilepsijos formos.

Antros kartos vaistai nuo epilepsijos pasirodė praėjusio amžiaus šeštame septintajame dešimtmetyje. Tai karbamazepinas, difeninas, valproatai. Pastarieji gana veiksmingi, gerai toleruojami, todėl plačiai vartojami epilepsijai gydyti.

Po 1990 m. buvo atrasti III kartos naujausi vaistai nuo epilepsijos. Jų didelis veiksmingumas, platus veikimo spektras leidžia vartoti sunkioms, rezistentiškoms epilepsijos formoms gydyti. Tai lamotriginas, topiramatas, gabapentinas, vigabatrinas, tiagabinas, levetiracetamas ir kt.

Pasirenkant vaistą nuo epilepsijos reikia žinoti epilepsijos priepuolio rūšį, nes skirtingos rūšies priepuoliai turi tik jiems būdingus vystymosi mechanizmus (lentelė).
Dauguma vaistų nuo epilepsijos pasižymi vienu ar keliais veikimo mechanizmais.

Vaikų epilepsijos gydymas valproine rūgštimi

Šiuo metu, nepaisant didelio epilepsijos gydymo progresavimo ir naujausių vaistų nuo epilepsijos tyrimų, daugeliui vaikų epilepsijos formų gydyti pirmiausia pasirenkami vaistai yra valproatai. Jau 35 m. valproatai išlieka vieni svarbiausių ir veiksmingiausių vaistų nuo epilepsijos. Jie taikomi beveik visoms epilepsijos rūšims gydyti. Svarbiausios valproatų savybės yra didelis efektyvumas, platus veikimo spektras, gera tolerancija ir mažas toksiškumas.

Manoma, jog jie blokuoja Na+ ir Ca2+ jonų T tipo kanalų voltažą ir slopina fermentą gama aminorūgšties transferazę, taip didindami GASR koncentraciją centrinėje nervų sistemoje. Valproatai metabolizuojami kepenyse, bet neindukuoja kepenų citochromo P450 enzimų.

Vaikų neurologinėje klinikinėje praktikoje plačiausiai vartojamas pailginto veikimo originalus preparatas Depakine Chrono. Tai bene vienintelis sudėtinis valproatas, sudarytas iš natrio valproato (druskos) ir valproinės rūgšties, išleidžiamas tabletėmis po 500 mg. Skiriama vaikams po 20–30 mg/kg svorio per parą. Dozę galima didinti pavieniais atvejais iki 50 mg/kg. Tai palyginti saugus ir veiksmingas vaistas visoms epilepsijos formoms gydyti.

Klinikinis atvejis

Berniukas M.A., 12 m. amžiaus, pirmasis epilepsijos priepuolis įvyko 8,5 m. amžiaus. Visiškai sveikam vaikui, dieną pabuvus saulėje, įvyko toninis-traukulinis priepuolis, kuris truko ~1,5 min. Po 2-jų dienų įvyko antrasis priepuolis, kurio pradžioje motina pamatė, kaip vaiko galva ir žvilgsnis pasisuka į dešinę, vėliau atsirado toniniai traukuliai, trukę jau iki 2–2,5 min., jie baigėsi kloniniais trūkčiojimais. Po antrojo epilepsijos priepuolio M.A. buvo ištirtas vaikų neurologijos klinikoje, jam diagnozuota kriptogeninė židininė epilepsija: židininiai epilepsijos priepuoliai su antrine generalizacija. Paskirtas gydymas karbamazepinu, iki 20 mg/kg kūno svorio, tačiau epilepsijos priepuoliai kartojosi, susilpnėjo kognityvinės funkcijos. Pusės metų gydymo karbamazepinu laikotarpiu, epilepsijos priepuoliai kartojosi 2–3 kartus per mėnesį. Buvo pridėta antro VNE valproato, tačiau dozės nebuvo sukoreguotos, ir poveikio nebuvo. Todėl vėliau valproato nebuvo skiriama, jis pakeistas lamotriginu. Epilepsijos priepuolių sumažėjo, tačiau jie kartojosi. Būklė netenkino gydytojų ir paciento. Buvo ieškoma tinkamesnio derinio, todėl nutarta karbamazepiną pakeisti Depakine Chrono, skiriant su lamotriginu. Parinkus atitinkamas vaistų dozes, priepuoliai išnyko.

Jau antri metai vaikui epilepsijos priepuolių nėra. Vartoja jis tik Depakine Chrono, 26 mg/kg kūno svorio per parą. Vaiką nuolat stebi vaikų neurologas, atlikus tyrimus ligai būdingų pakitimų nenustatoma. Mokosi berniukas V-oje klasėje, jam gerai sekasi matematika ir geografija.

Apibendrinimas

Epilepsija – dažnai pasitaikanti vaikų amžiuje rimta lėtinė neurologinė liga, kuri sutrikdo ne tik paciento, bet ir visos šeimos įprastą gyvenimą. Labiausiai pažeidžiama epilepsija sergančio vaiko, o ypač paauglio, psichikos sveikata. Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, galima išvengti visų sveikatą žalojančių pasekmių.

Svarbu tinkamai parinkti esminį gydymą. Bene plačiausiai vaikų epilepsijai gydyti yra vartojamas valproatas (Depakine Chrono). Gydymas šiuo vaistu yra veiksmingas (iki 60 proc.), saugus ir susijęs su mažiausiomis išlaidomis.

medicine.lt
Parengė gyd. Genė Markvaldienė, VUVL Konsultacinė poliklinika

• Tweet